Aplinkosaugos NVO vaidmens stiprinimas formuojant klimato kaitos politiką
Pasaulinė klimato kaitos konvencija COP19 Varšuvoje
Apie svarbius COP19 sprendimus
|
|||
Po daugiau nei 30 valandų trukusių nepertraukiamų diskusijų, COP19 baigėsi. Ką būtina žinoti apie svarbiausius priimtus sprendimus:
■Šalys sutarė dėl proceso gairių, kaip iki 2015 m. turi būti pasiektas pasaulinis susitarimas dėl klimato kaitos tikslų. Bene svarbiausias iš nutarimų yra 190 šalių įsipareigojimas iki 2015 m. pirmojo ketvirčio, o vėliausiai iki 2015 m. gruodį Paryžiuje vyksiančio COP21, pateikti nacionalinius klimato kaitos švelninimo tikslus, kurie bus taikytini po 2020 m. NVO tikėjosi ankstyvesnių terminų, kad šalys turėtų laiko palyginti savo tikslus su siekiu išlaikyti globalinį atšilimą iki 2°C ribos. Taip pat priimtam susitarimui trūksta aiškumo dėl sąžiningo pasidalinimo atsakomybe ir tikslais, aiškių gairių su konkrečiomis proceso etapų įgyvendinimo datomis. Visgi šis susitarimas yra geriau nei diskusijos be jokio susitarimo – tokia rizika buvo atsiradusi paskutinėmis derybų minutėmis.
■Nebuvo prieita bendro sutarimo, kaip nuo 2020 m. kasmet klimato veiksmų finansavimui besivystančiose šalyse bus surenkama po 100 mlrd. JAV dolerių žaliojo klimato fondo lėšų, kuris turėtų finansuoti švelninimo ir prisitaikymo veiksmus. Šis klausimas kritiškai svarbus siekiant, kad 2015 m. klimato kaitos švelninimo tikslus prisiimtų ir besivystančios šalys. Galima numanyti, kad besivystančios šalys, neturėdamos aiškumo dėl ateities klimato veiksmų finansavimo, ir tolimesniuose COP pagrįstai kels klausimus dėl CO2 mažinimo įsipareigojimų priėmimo, kas būtina siekiant pasaulinio 2015 m. Pasidžiaugti galime bent tuo, kad buvo pasiektas būtent COP19 konferencijai iškeltas tikslas – surinkti 100 mln. JAV dolerių įnašą Prisitaikymo fondui, kad būtų pradėti jau parengti prisitaikymo prie klimato kaitos projektai besivystančiose šalyse.
■Šalys sutarė įsteigti Žalos ir netekčių fondą (angl. Loss and Damage Fund), kuris padėtų šalims, kaip šiuo metu Filipinai, nukentėjusioms nuo klimato kaitos padarinių. Tačiau šio fondo veikimo mechanizmas ir įgaliojimai ateityje neabejotinai turės būti peržiūrėti tam, kad jis labiau atitiktų besivystančių šalių poreikius.
Tokios pagrindinės naujienos iš diskusijų, kurios tikrai nesibaigia kartu su konferencija Varšuvoje, priešingai - jos bus vis svarbesnės artėjant 2015 m. COP21 Paryžiuje.
■Šalys sutarė dėl proceso gairių, kaip iki 2015 m. turi būti pasiektas pasaulinis susitarimas dėl klimato kaitos tikslų. Bene svarbiausias iš nutarimų yra 190 šalių įsipareigojimas iki 2015 m. pirmojo ketvirčio, o vėliausiai iki 2015 m. gruodį Paryžiuje vyksiančio COP21, pateikti nacionalinius klimato kaitos švelninimo tikslus, kurie bus taikytini po 2020 m. NVO tikėjosi ankstyvesnių terminų, kad šalys turėtų laiko palyginti savo tikslus su siekiu išlaikyti globalinį atšilimą iki 2°C ribos. Taip pat priimtam susitarimui trūksta aiškumo dėl sąžiningo pasidalinimo atsakomybe ir tikslais, aiškių gairių su konkrečiomis proceso etapų įgyvendinimo datomis. Visgi šis susitarimas yra geriau nei diskusijos be jokio susitarimo – tokia rizika buvo atsiradusi paskutinėmis derybų minutėmis.
■Nebuvo prieita bendro sutarimo, kaip nuo 2020 m. kasmet klimato veiksmų finansavimui besivystančiose šalyse bus surenkama po 100 mlrd. JAV dolerių žaliojo klimato fondo lėšų, kuris turėtų finansuoti švelninimo ir prisitaikymo veiksmus. Šis klausimas kritiškai svarbus siekiant, kad 2015 m. klimato kaitos švelninimo tikslus prisiimtų ir besivystančios šalys. Galima numanyti, kad besivystančios šalys, neturėdamos aiškumo dėl ateities klimato veiksmų finansavimo, ir tolimesniuose COP pagrįstai kels klausimus dėl CO2 mažinimo įsipareigojimų priėmimo, kas būtina siekiant pasaulinio 2015 m. Pasidžiaugti galime bent tuo, kad buvo pasiektas būtent COP19 konferencijai iškeltas tikslas – surinkti 100 mln. JAV dolerių įnašą Prisitaikymo fondui, kad būtų pradėti jau parengti prisitaikymo prie klimato kaitos projektai besivystančiose šalyse.
■Šalys sutarė įsteigti Žalos ir netekčių fondą (angl. Loss and Damage Fund), kuris padėtų šalims, kaip šiuo metu Filipinai, nukentėjusioms nuo klimato kaitos padarinių. Tačiau šio fondo veikimo mechanizmas ir įgaliojimai ateityje neabejotinai turės būti peržiūrėti tam, kad jis labiau atitiktų besivystančių šalių poreikius.
Tokios pagrindinės naujienos iš diskusijų, kurios tikrai nesibaigia kartu su konferencija Varšuvoje, priešingai - jos bus vis svarbesnės artėjant 2015 m. COP21 Paryžiuje.
Daugiau aktualijų skaitykite: https://www.facebook.com/klimatokaita ir http://www.cop19.gov.pl/.
2013 m. lapkričio 24 d. pranešimas
COP19 derybos vis dar tęsiasi (2 dalis)
|
|||
Panašu, kad COP19 derybos gali baigtis be jokio progreso dėl pasaulinio susitarimo 2015 m.
Šiuo metu vyksta "political huddle", valstybių atstovai bando neformaliame sambūryje paskutinį kartą paieškoti galimo kompromiso.
Jei jiems nepavyks, globalaus susitarimo klausimas liks visai nepasistūmėjęs.
Šiuo metu vyksta "political huddle", valstybių atstovai bando neformaliame sambūryje paskutinį kartą paieškoti galimo kompromiso.
Jei jiems nepavyks, globalaus susitarimo klausimas liks visai nepasistūmėjęs.
2013 m. lapkričio 23 d. pranešimas
COP19 derybos vis dar tęsiasi
Nors jau šeštadienis, po bemiegės nakties COP19 derybos vis dar nesibaigia, ir panašu, kad užtruks bent jau iki vakaro.
Dalis beisvystančių šalių yra labai nepatenkintos progresu dėl finansinės paramos klimato kaitos projektams, bei klimato kaitos žalų kompensavimo klausimu, todėl jos blokuoja esminius sprendimus, dėl proceso siekiant 2015 m. pasaulinio susitarimo.
Mažindamos galimybes pasiekti konkretų susitarimą bent 2015 m., pralaimi visos šalys. Tad emocijų netrūksta!
Dalis beisvystančių šalių yra labai nepatenkintos progresu dėl finansinės paramos klimato kaitos projektams, bei klimato kaitos žalų kompensavimo klausimu, todėl jos blokuoja esminius sprendimus, dėl proceso siekiant 2015 m. pasaulinio susitarimo.
Mažindamos galimybes pasiekti konkretų susitarimą bent 2015 m., pralaimi visos šalys. Tad emocijų netrūksta!
Išsamesnė praėjusios nakties apžvalga:
2013 m. lapkričio 23 d. pranešimas
Atstatydintas COP19 prezidentas
COP19 deryboms įsibėgėjant link finišo tiesiosios, COP19 prezidentas M. Korolec vakar buvo atstydintas iš aplinkos ministro posto.
Įvardintos priežastys dar kartą pabrėžia lenkų požiūrį į klimato kaitos derybas: M. Korolec nebuvo pakankamai ambicingas plėtoti skalūninių dujų gavybą.
Įvardintos priežastys dar kartą pabrėžia lenkų požiūrį į klimato kaitos derybas: M. Korolec nebuvo pakankamai ambicingas plėtoti skalūninių dujų gavybą.
Plačiau apie tai rašoma čia.
2013 m. lapkričio 21d. pranešimas
Politinės derybos dėl klimato kaitos tikslų
85 NVO iš viso pasaulio pasirašė kreipimąsi į Vokietijos aukščiausio lygio politikus, ragindami nemažinti savo klimato kaitos tikslų. Šiuo metu vyksta politinės derybos tarp šalies politinių partijų kokius klimato kaitos tikslus išsikels sau Vokietija. Ji įtakos ir kitas ES šalis. Laiško tekstą ir daugiau apie jį rasite čia.
2013 m lapkričio 20 d. pranešimas
Klimato kaitos finansavimas
|
|||
„WTF is finance?“, - taip vakar NVO skandavo COP19 vestibiulyje.
Klimato kaitos finansavimas – vienas iš esminių klausimų, nes finansavimas būtinas besivystančioms šalims, kad jos pritartų pasauliniam susitarimui ir galėtų vykdyti savo įsipareigojimus.
COP19 vykstančias derybas ir NVO protestus plačiau aprašo šiandienos ECO naujienlaiškis, skirtas klimato kaitos finansavimui:
http://www.climatenetwork.org/newsletter/eco-9-cop-19-english.
COP19 vykstančias derybas ir NVO protestus plačiau aprašo šiandienos ECO naujienlaiškis, skirtas klimato kaitos finansavimui:
http://www.climatenetwork.org/newsletter/eco-9-cop-19-english.
2013 m. lapkričio 20 d. pranešimas
Poland ar Coland?
|
|||||||
Pirmadienis, lapkričio 18 diena, žymėjo COP19 konferencijos vidurį, tačiau pagrindinė pirmadienio tema buvo ne ambicingesni susitarimai dėl kovos su klimato kaita, o įžūlus lenkų žingsnis – suorganizuoti „Tarptautinį anglies ir klimato viršūnių susitikimą” tik trijų kilometrų atstumu nuo COP19 konferencijos, Lenkijos ekonomikos ministerijoje.
Dar įžūlesni yra konferencijos organizatorių teiginiai, jog efektyvesnės anglių elektrinės yra „švarios“ energijos šaltiniai, t.y. priemonė kovoti su klimato kaita. Atsakydami į šią propagandą, 27 Pasaulio klimato ir energetikos mokslininkai pirmadienį paskelbė viešą poziciją, jog net naujausiomis technologijomis paremtas anglių naudojimas elektros gamybai negali būti suderinamas su globaliu tikslu – išvengti didesnio nei 2°C globalinio atšilimo. „Anglys – tai technologija be ateities!” – pirmadienį kartojo tiek mokslininkai, tiek aplinkosauginės organizacijos.
Ketinimus organizuoti tokį kontraversišką renginį, aplinkosauginės NVO kritikavo nuo pat jo paskelbimo. Nenuostabu, kad pirmadienį vyko daugybė protestų ir pasisakymų, kėlusių klausimus dėl vis dar statomų anglies elektrinių, turint mokslu pagrįstas klimato kaitos prognozes, dėl anglies poveikio sveikatai, dėl verslo įtakos ilgalaikiams valstybių sprendimams energetikos srityje.
Prieš prasidedant konferencijai prie įėjimo, susivienijusiuos aplinkosauginės NVO – CEE Bankwatch Network, Klima-Allianz Deutschland, 350.org, LUSH, The Art-Activist Group, Tools for Action and the Initiative Cough4Coal, Greenpeace – rengė taikias demonstracijas.
Vienoje jų sudalyvavome ir mes: buvo pripūsti didžiuliai plaučiai, siekiant atkreipti dėmesį į tokio energijos šaltinio sukeliamą oro taršą ir žalą sveikatai. Inscenzuota visuomenės kova prieš galingus anglių pramonės lobistus. Piketo metu pasisakė ir gydytojai, ir aplinkosaugininkai, ir netoli anglimis kūrenamų elektrinių gyvenančios bendruomenės, kurie patvirtino, kad dėl blogos oro kokybės kenčia vidutiniškai daugiau nei pusę dienų per metus.
Dar įžūlesni yra konferencijos organizatorių teiginiai, jog efektyvesnės anglių elektrinės yra „švarios“ energijos šaltiniai, t.y. priemonė kovoti su klimato kaita. Atsakydami į šią propagandą, 27 Pasaulio klimato ir energetikos mokslininkai pirmadienį paskelbė viešą poziciją, jog net naujausiomis technologijomis paremtas anglių naudojimas elektros gamybai negali būti suderinamas su globaliu tikslu – išvengti didesnio nei 2°C globalinio atšilimo. „Anglys – tai technologija be ateities!” – pirmadienį kartojo tiek mokslininkai, tiek aplinkosauginės organizacijos.
Ketinimus organizuoti tokį kontraversišką renginį, aplinkosauginės NVO kritikavo nuo pat jo paskelbimo. Nenuostabu, kad pirmadienį vyko daugybė protestų ir pasisakymų, kėlusių klausimus dėl vis dar statomų anglies elektrinių, turint mokslu pagrįstas klimato kaitos prognozes, dėl anglies poveikio sveikatai, dėl verslo įtakos ilgalaikiams valstybių sprendimams energetikos srityje.
Prieš prasidedant konferencijai prie įėjimo, susivienijusiuos aplinkosauginės NVO – CEE Bankwatch Network, Klima-Allianz Deutschland, 350.org, LUSH, The Art-Activist Group, Tools for Action and the Initiative Cough4Coal, Greenpeace – rengė taikias demonstracijas.
Vienoje jų sudalyvavome ir mes: buvo pripūsti didžiuliai plaučiai, siekiant atkreipti dėmesį į tokio energijos šaltinio sukeliamą oro taršą ir žalą sveikatai. Inscenzuota visuomenės kova prieš galingus anglių pramonės lobistus. Piketo metu pasisakė ir gydytojai, ir aplinkosaugininkai, ir netoli anglimis kūrenamų elektrinių gyvenančios bendruomenės, kurie patvirtino, kad dėl blogos oro kokybės kenčia vidutiniškai daugiau nei pusę dienų per metus.
O „Greenpeace” aktyvistai nustebino ir šį kartą, aštrią žinutę perkeldami ant Lenkijos Finansų ministerijos pastato sienos: „Kas valdo Lenkiją? Anglių pramonė ar žmonės?“.
Šiuo metu Lenkija sunaudoja 77 mln. tonų anglių per metus ir yra daugiausia anglių pasaulyje naudojančių šalių dešimtuke, o Europoje – 2-a po Vokietijos. Net 92% elektros ir 89% šilumos energijos Lenkijoje yra pagaminama iš anglių. Pagal dabartinę Lenkijos vyriausybės energijos politikos strategiją, anglys liks pagrindiniu šalies energetikos sektoriau saugumo elementu bent iki 2030 metų.
Nenuostabu, kad Lenkijos vyriausybė atkakliai gina anglių pramonę, tačiau didžioji dauguma Lenkijos piliečių pasisako už saugų klimatą ir norėtų matyti daugiau investicijų į atsinaujinančią energetiką, vietoj subsidijų anglių pramonei.
Tiesa yra tokia, jog:
1. Anglys NĖRA pigus kuras. Jų kaina yra milžiniška tiek žmonėms, tiek aplinkai.
Anglių dulkės gali padengti ištisas bendruomenes, užteršti vandens telkinius, sukelti apsinuodijimus žmonėms ir vandens ekosistemoms, gali sukelti alergijas, astmos priepuolius, bronchitą ir kitus kvėpavimo takų susirgimus. Toksinai, patenkantys į orą ir į vandens telkinius gali sukelti rūgščius lietus ir užteršti vandens telkinius.
2. Anglys spartina klimato kaitą ir didina jos padarinius.
Penktoji IPCC (angl. Intergowernmental Panel on Climate Change) vertinimo ataskaita, pasirodžiusi 2013 m. rugsėjo mėnesį įspėja, jog klimato kaita vyksta daug sparčiau nei tikėtasi anksčiau ir norint išvengti dramatiškų padarinių, privalome imtis drastiško ir staigaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo. 2011 metais Tarptautinė energijos agentūra (angl. International Energy Agency) įvertino, jog mums liko 5 metai skubioms energetikos reformoms įgyvendinti, nes po 5 metų jau nebegalėsime nieko pakeisti. Todėl pasaulis privalo skubiai pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo. Negalime įveikti klimato krizės, nekovojant su anglių naudojimu.
3. Nėra tokios sąvokos kaip „švari anglis“.
„Švari anglis“ yra anglių pramonės atstovų badymas išlikti rinkoje. JT Aplinkos apsaugos agentūrą (EPA) teigia, kad anglių pelenai kelia 900 kartų didesnę riziką susirgti vėžiu nei rūkymas.
4. Anglys nesprendžia visuotinio aprūpinimo energija klausimo.
Pasaulinis energijos naudojimas yra milžiniškas ir nuolatos auga. Tačiau netgi dabar augiau kaip 1.3 mlrd. žmonių neturi elektros, o dar daugiau jų jos užtenka tik vos-vos. Iš tiesų ką mes matome, tai netolygus energijos pasiskirstymas tarp keleto pasiturinčiųjų ir daugelio neturtingų bendruomenių.
Nenuostabu, kad Lenkijos vyriausybė atkakliai gina anglių pramonę, tačiau didžioji dauguma Lenkijos piliečių pasisako už saugų klimatą ir norėtų matyti daugiau investicijų į atsinaujinančią energetiką, vietoj subsidijų anglių pramonei.
Tiesa yra tokia, jog:
1. Anglys NĖRA pigus kuras. Jų kaina yra milžiniška tiek žmonėms, tiek aplinkai.
Anglių dulkės gali padengti ištisas bendruomenes, užteršti vandens telkinius, sukelti apsinuodijimus žmonėms ir vandens ekosistemoms, gali sukelti alergijas, astmos priepuolius, bronchitą ir kitus kvėpavimo takų susirgimus. Toksinai, patenkantys į orą ir į vandens telkinius gali sukelti rūgščius lietus ir užteršti vandens telkinius.
2. Anglys spartina klimato kaitą ir didina jos padarinius.
Penktoji IPCC (angl. Intergowernmental Panel on Climate Change) vertinimo ataskaita, pasirodžiusi 2013 m. rugsėjo mėnesį įspėja, jog klimato kaita vyksta daug sparčiau nei tikėtasi anksčiau ir norint išvengti dramatiškų padarinių, privalome imtis drastiško ir staigaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo. 2011 metais Tarptautinė energijos agentūra (angl. International Energy Agency) įvertino, jog mums liko 5 metai skubioms energetikos reformoms įgyvendinti, nes po 5 metų jau nebegalėsime nieko pakeisti. Todėl pasaulis privalo skubiai pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo. Negalime įveikti klimato krizės, nekovojant su anglių naudojimu.
3. Nėra tokios sąvokos kaip „švari anglis“.
„Švari anglis“ yra anglių pramonės atstovų badymas išlikti rinkoje. JT Aplinkos apsaugos agentūrą (EPA) teigia, kad anglių pelenai kelia 900 kartų didesnę riziką susirgti vėžiu nei rūkymas.
4. Anglys nesprendžia visuotinio aprūpinimo energija klausimo.
Pasaulinis energijos naudojimas yra milžiniškas ir nuolatos auga. Tačiau netgi dabar augiau kaip 1.3 mlrd. žmonių neturi elektros, o dar daugiau jų jos užtenka tik vos-vos. Iš tiesų ką mes matome, tai netolygus energijos pasiskirstymas tarp keleto pasiturinčiųjų ir daugelio neturtingų bendruomenių.
2013 m. lapkričio 19 d. pranešimas
COP19 - mes jau čia!
|
|||||||
Šiandien atvykome į didžiausią kasmetinę klimato kaitos konferenciją, plačiai žinomą kaip COP19 (jau rašėme*, kas tai yra ir su kuo valgoma).
Praėję apsaugos patikrinimus tarsi oro uoste, nufotografuotos ir gavusios vidinius “pasus” vaikščioti konferencijoje, patekome į klimato kaitos politikos avilį: čia suvažiavo daugiau nei 10 000 valstybių, visuomeninių organizacijų, verslo, mokslo bei žiniasklaidos atstovų iš 193 šalių. Nacionaliniame stadijone Varšuvoje per keturis aukštus aplink stadijoną išsiraizgęs koridorių labirintas su šimtais susitikimo kambarių priverčia visus pasportuoti ir lavinti orientacijos įgūdžius.
Praėję apsaugos patikrinimus tarsi oro uoste, nufotografuotos ir gavusios vidinius “pasus” vaikščioti konferencijoje, patekome į klimato kaitos politikos avilį: čia suvažiavo daugiau nei 10 000 valstybių, visuomeninių organizacijų, verslo, mokslo bei žiniasklaidos atstovų iš 193 šalių. Nacionaliniame stadijone Varšuvoje per keturis aukštus aplink stadijoną išsiraizgęs koridorių labirintas su šimtais susitikimo kambarių priverčia visus pasportuoti ir lavinti orientacijos įgūdžius.
Vos atvykęs supranti, koks milžiniškas ir sudėtingas yra šis tarptautinių derybų procesas. Vienu metu vyksta daugybė atvirų ir uždarų valstybinių delegacijų, NVO ir kitokių susitikimų, šviečiamųjų renginių, spaudos konferencijų, keli šimtai organizacijų pristato savo veiklas ir leidinius stenduose, klimato kaitos NVO leidžia kasdieninį laikšraštį – COP avilys nenustoja dūgzti. O naktimis šalys ruošia savo pozicijas sekančios dienos susitikimams, NVO rašo straipsnius vidaus leidiniams ir visuomenei, planuoja kūribingas viešinimo akcijas.
Girdėjome istorijų, kad praėjusią savaitę NVO aktyvistai rideno milžinišką gaublį. Šiandien matėme, kaip Greenpeace atstovai šturmavo Lenkijos ekonomikos ministerijos pastatą, ir vikriai nuo stogo nuleido didžiulę vėliavą, protestuodami prieš Lenkijos organizuojamą konferenciją apie anglies technologijų taikymą (apie tai dar parašysime) būtent COP19 proceso viduryje. Šįryt Climate Action Network prieš pagrindinį įėjimą į konferenciją patiesė žalią ir raudoną kilimus, kviesdami įeinančiuosius rinktis savo kelią: žaliąjį, aplinkai draugišką, ar raudonąjį, ant kurio ateinančiuosius pasitikdavo lenkų tautiniais rūbais apsirengę savanoriai, su anglies pramonės atributika.
Nors NVO akcijos atrodo linksmos, tačiau konferencijai įpusėjus visuomeninės orgazinacijos yra vis labiau nusivylę proceso sąstingiu ir valstybių nenoru imtis ambicingų veiksmų. Paskutinė IPCC ataskaita* labai aiškiai pasakė, kad jau išnaudojome 2/3 atmosferos CO2 limito, kurį viršijus klimatas gali pradėti nevaldomai keistis, todėl CO2 mažinimo siekiai turi būti didesni ir skubiau įgyvendinami. Visgi, praėjusią savaitę nė viena šalis nepasiuntė aiškaus signalo dėl tikslų didinimo, vietoj to pamatėme turtingų ir daug teršiančių šalių (Japonijos***, Australijos, Kanados) pasisakymus dėl savo tikslų mažinimo, kurie visiškai neatitinka siekio išsaugoti mums pažįstamą klimatą. Šią savaitę į konferenciją atvyksta ministrai ir debatai persikelia į politinį lygį. NVO nesiliauja reikalavusios, kad ministrai pateisintų visuomenės lūkesčius ir priimtų būtinus sprendimus dėl CO2 mažinimo tikslų iki 2020 metų, dėl pasaulinio susitarimo 2015 m. bei dėl klimato veiksmų, bei patirtos žalos besivystančiose šalyse finansavimo.
Taigi šią savaitę mes būsime čia ir stengsimes dalintis su jumis svarbiausiomis naujienomis – sekite, dalinkitės ir komentuokite šiame klimato kaitos kanale!
* https://www.facebook.com/notes/klimato-kaita/vyksta-pasaulin%C4%97-klimato-kaitos-konferencija-cop19-var%C5%A1uvoje/776263489057011
** http://www.climatechange2013.org/images/uploads/WGI_AR5_SPM_brochure.pdf
*** https://www.facebook.com/notes/klimato-kaita/nemalonus-japonijos-siurprizas-cop19-konferencijoje/779450675404959
** http://www.climatechange2013.org/images/uploads/WGI_AR5_SPM_brochure.pdf
*** https://www.facebook.com/notes/klimato-kaita/nemalonus-japonijos-siurprizas-cop19-konferencijoje/779450675404959
2013 m. lapkričio 19 d. pranešimas
Nemalonus Japonijos siurprizas COP19 konferencijoje
Penktadienį, lapkričio 15 d., Japonija paskelbė apie savo naujuosius šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠEDS) išmetimų mažinimo tikslus iki 2020 m. Tuo metu, kai šalys derasi dėl to, kaip pakelti savo tikslų kartelę, viena turtingiausių pasaulio valstybių atsisakė savo siekio, kurį prisiėmė 2009 m. – iki 2020 m. sumažinti ŠEDS išmetimus 25% lyginant su 1990 m. Naujas paskelbtas tikslas – 3,8% žemiau 2005 m. lygio. O tai faktiškai reiškia, kad lyginant su 1990 m. Japonijos ŠEDS išmetimai ne mažės, o didės netgi 3.1%.
Japonijos vyriausybė teigia, kad ji privalėjo taip sumažinti savo tikslus dėl visuomenės spaudimo atsisakyti atominės energetikos ir dėl to smarkiai išaugusio iškastinio kuro sunaudojimo bei energijos kainos vartotojams. Japonų Climate Action Network atstovas Kimiko Hirata su tokiais pasiaiškinimais nesutinka ir teigia:„...tai, kad atsisakome atominės energetikos nepateisina tokio tikslų sumažinimo. Yra šalys, kurios kelia sau ambicingus tikslus ir pereina nuo atominės energetikos prie atsinaujinančios energetikos.“
Daugelio ekspertų ir NVO vertinimais, Japonijos tikslų sumažinimas neigiamai paveiks tarptautines derybas. Visi su nekantrumu laukia šią savaitę prasidėsiančių šalių vadovų susitikimų, kurie nulems svarbiausius sprendimus COP19 susitikime. Šalys turi patvirtinti gaires, kaip susitarti dėl tikslų po 2020 m. dar iki 2015 m. Paryžiuje vyksiančio susitikimo.
Japonijos vyriausybė teigia, kad ji privalėjo taip sumažinti savo tikslus dėl visuomenės spaudimo atsisakyti atominės energetikos ir dėl to smarkiai išaugusio iškastinio kuro sunaudojimo bei energijos kainos vartotojams. Japonų Climate Action Network atstovas Kimiko Hirata su tokiais pasiaiškinimais nesutinka ir teigia:„...tai, kad atsisakome atominės energetikos nepateisina tokio tikslų sumažinimo. Yra šalys, kurios kelia sau ambicingus tikslus ir pereina nuo atominės energetikos prie atsinaujinančios energetikos.“
Daugelio ekspertų ir NVO vertinimais, Japonijos tikslų sumažinimas neigiamai paveiks tarptautines derybas. Visi su nekantrumu laukia šią savaitę prasidėsiančių šalių vadovų susitikimų, kurie nulems svarbiausius sprendimus COP19 susitikime. Šalys turi patvirtinti gaires, kaip susitarti dėl tikslų po 2020 m. dar iki 2015 m. Paryžiuje vyksiančio susitikimo.
2013 m. lapkričio 18 d. pranešimas
Apie COP19 iki išvykimo
|
|||
19-toji Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Šalių konferencija ir 9-asis Kioto protokolo Šalių susitikimas, sutrumpintai vadinamas COP19 (angl. Conference of Parties) šiemetvyksta Varšuvoje. Konferencija prasidėjo lapkričio 11 d. ir tęsis iki lapkričio 22 d. Konferencijoje dalyvauja delegacijos iš 190 šalių, planuojama sulaukti apie 10 tūkst. dalyvių.
Konferencijoje bus nagrinėjami tokie svarbūs klausimai:
• Ambicingi klimato kaitos švelninimo tikslai, kurie užtikrintų, kad bendra metinė pasaulinė temperatūra nepakiltų daugiau nei 2oC.
• Tarpinių susitarimų tarp konvencijos šalių gairės (angl. Road-map): kokie ir kada turi būti pasiekti tam, kad 2015 m.vyksiančiame Paryžiaus susitikime būtų galutinai susitarta dėl bendrų tikslų mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus.
• Susitarti dėl Kioto tikslų vykdymo apskaitos ir ataskaitų teikimo.
• Klimato kaitos švelninimo priemonių ir prisitaikymo prieklimato kaitos finansavimo įsipareigojimai ir mechanizmai.
• Bendri veiksmai, skirti praradimų ir pažeidimų (angl. loss and damage) susijusių su klimato kaita valdymui.
• Prisitaikymo prie klimato kaitos programos palaikymas.
Ekspertų vertinimu šioje COP19 didelių perversmų neįvyks, tačiau tikimasi, kad konferencijos metu bus padėti pagrindai, tolimesniam pasauliniam susitarimui. Vis tik, specialistai įžvelgia keletą nepalankių aplinkybių. Baiminamasi, kad griežtesnių tikslų siekimui kliudys valstybių suinteresuotumas vidinės ekonomikos gerinimu, o ne pasaulinio tikslo siekimu. Taip pat svarbu, kad konferencijai pirmininkauja Lenkija, kuri ne kartą demonstravosavo skeptišką poziciją klimato kaitos klausimu. Iliustracijai - beprecedentis ir mažų mažiausiai keistas pirmininkaujančios šalies signalas - Lenkija lapkričio 18-19 d. (t. y. COP19 metu) organizuoja „Anglies pramonės ir klimato“ konferenciją (angl. Coal and Climate summit), kurios tikslas – aptarti anglių kuro pramonės plėtrą. Taigi, kyla abejonės dėl Lenkijos, kaip pirmininkaujančios valstybės, pastangų spręsti susidariusias konfliktines situacijas ambicingų susitarimų vardan.
Kita vertus, yra nemažai šalių, kurios pasisako užambicingų tikslų siekimą. Europos Sąjunga turi tikslą būti lydere šioje srityje. Tikimasi, kad ir Kinija prisiims įsipareigojimus. Konferencijos dalyvius sudrebino Filipinų delegacijos vadovo dr. Yebo Sano pasisakymas konferencijos atidaryme,kuomet jis kalbėjo milžiniško taifūno metu žuvusiųjų 10 000 asmenų vardu ir skatino konferencijos dalyvius siekti aiškių ir konkrečių susitarimų šioje konferencijoje. Jis teigė, kad taifūnas – neabejotina klimato kaitos pasekmė. Y. Sano paskelbė bado akciją. Prie jos jau prisijungė keletas visuomeninių organizacijų atstovų.
Mūsų komanda turės galimybę dalyvauti konferencijoje antrą savaitę, kuomet vyks aukšto lygio susitikimai ir bus priimti svarbiausi šios konferencijos sprendimai. Apie svarbiausius iš jų pranešime šiame puslapyje.
Konferencijoje bus nagrinėjami tokie svarbūs klausimai:
• Ambicingi klimato kaitos švelninimo tikslai, kurie užtikrintų, kad bendra metinė pasaulinė temperatūra nepakiltų daugiau nei 2oC.
• Tarpinių susitarimų tarp konvencijos šalių gairės (angl. Road-map): kokie ir kada turi būti pasiekti tam, kad 2015 m.vyksiančiame Paryžiaus susitikime būtų galutinai susitarta dėl bendrų tikslų mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus.
• Susitarti dėl Kioto tikslų vykdymo apskaitos ir ataskaitų teikimo.
• Klimato kaitos švelninimo priemonių ir prisitaikymo prieklimato kaitos finansavimo įsipareigojimai ir mechanizmai.
• Bendri veiksmai, skirti praradimų ir pažeidimų (angl. loss and damage) susijusių su klimato kaita valdymui.
• Prisitaikymo prie klimato kaitos programos palaikymas.
Ekspertų vertinimu šioje COP19 didelių perversmų neįvyks, tačiau tikimasi, kad konferencijos metu bus padėti pagrindai, tolimesniam pasauliniam susitarimui. Vis tik, specialistai įžvelgia keletą nepalankių aplinkybių. Baiminamasi, kad griežtesnių tikslų siekimui kliudys valstybių suinteresuotumas vidinės ekonomikos gerinimu, o ne pasaulinio tikslo siekimu. Taip pat svarbu, kad konferencijai pirmininkauja Lenkija, kuri ne kartą demonstravosavo skeptišką poziciją klimato kaitos klausimu. Iliustracijai - beprecedentis ir mažų mažiausiai keistas pirmininkaujančios šalies signalas - Lenkija lapkričio 18-19 d. (t. y. COP19 metu) organizuoja „Anglies pramonės ir klimato“ konferenciją (angl. Coal and Climate summit), kurios tikslas – aptarti anglių kuro pramonės plėtrą. Taigi, kyla abejonės dėl Lenkijos, kaip pirmininkaujančios valstybės, pastangų spręsti susidariusias konfliktines situacijas ambicingų susitarimų vardan.
Kita vertus, yra nemažai šalių, kurios pasisako užambicingų tikslų siekimą. Europos Sąjunga turi tikslą būti lydere šioje srityje. Tikimasi, kad ir Kinija prisiims įsipareigojimus. Konferencijos dalyvius sudrebino Filipinų delegacijos vadovo dr. Yebo Sano pasisakymas konferencijos atidaryme,kuomet jis kalbėjo milžiniško taifūno metu žuvusiųjų 10 000 asmenų vardu ir skatino konferencijos dalyvius siekti aiškių ir konkrečių susitarimų šioje konferencijoje. Jis teigė, kad taifūnas – neabejotina klimato kaitos pasekmė. Y. Sano paskelbė bado akciją. Prie jos jau prisijungė keletas visuomeninių organizacijų atstovų.
Mūsų komanda turės galimybę dalyvauti konferencijoje antrą savaitę, kuomet vyks aukšto lygio susitikimai ir bus priimti svarbiausi šios konferencijos sprendimai. Apie svarbiausius iš jų pranešime šiame puslapyje.